Ketvirtadienį popiežius Pranciškus priėmė Popiežiškosios Gyvybės akademijos narius, susirinkusius į savo kasmetinę sesiją. Šiemet jos tema: „Palydėti gyvybę. Naujos atsakomybės technologijų eroje“. Tad ir popiežius savo kalbą akademikams pradėjo nuo konstatavimo, kad šiuo metu pasaulyje vyksta sparti technologinė evoliucija, kurią turėtų lydėti savalaikė, nuo jos neatsiliekanti antropologinė analizė.
Žmonija šiuo metu gyvena ypatingą savo istorijos laikotarpį, - sakė Pranciškus. Vienas pagrindinių dabartinio meto bruožų yra viso dėmesio sutelkimas į žmogaus – kaip rūšies ir kaip individo – suverenumą visos supančios tikrovės atžvilgiu. Kai kas tai net vadina „egolatrija“ – „savęs garbinimu“, visko aukojimu dėl savęs paties. Žinoma, sakė popiežius, turime pripažinti, kad visiškai teisėtas yra žmogaus noras kelti savo gyvenimo kokybę, kad to siekti yra reikalingi ekonominiai ištekliai ir techninės priemonės. Tačiau negalime nematyti ir nežaboto materializmo, kuriuo pasižymi ekonomikos ir technikos sąjunga, žiūrinti į žmogų kaip į priemonę, panaudojamą galios ir pelno siekimui ir po to išmetamą.
Krikščionių tikėjimas mus verčia imtis iniciatyvos, sakė popiežius. Pasauliui reikia tikinčiųjų, kurie su rimtumu ir džiaugsmu, būtų kūrybingi, siūlytų naujus sprendimus, būtų tuo pat metu nuolankūs ir drąsūs. Įkvėpimo šaltinis šiam iniciatyvos susigrąžinimo užmojui turi Dievo Žodis, kalbantis apie gyvybės kilmę ir jos tikslą. Jis sako, kad kiekvienas iš mūsų esame Dievo norėtas ir mylimas kūrinys, o ne vien ląstelių sankaupa, atrinka ir suorganizuota evoliucijos eigoje. Visa kūrinija yra įrašyta į Dievo meilės žmogui planą, kuris apima visas motinų, tėvų ir vaikų kartas.
Iš čia, pasak popiežiaus, ir Bažnyčios įsitikinimas, kad vyro ir moters sąjunga turi paimti į savo rankas visos visuomenės reikalų tvarkymą. Tai raginimas prisiimti atsakomybę už pasaulį, veikiant kultūros ir politikos, darbo ir ekonomikos sferose, taip pat ir Bažnyčioje. Čia nekalbama tik apie vienas kito pripažinimą ar vienodas teises. Čia kalbama apie vyro ir moters sąjungą, liečiančią gyvybės sampratą ir tautų ateitį.
Popiežius sakė, kad reikia nuoširdžiai prisipažinti, kad šioje srityje būta vėlavimų ir klaidų. Reikia galutinai atmesti visas subordinacijos formas, kurios istorijoje liūdnai paženklino moterų gyvenimą. Reikia naujo tautų etoso, kuris įmanomas tik atnaujinus tapatybės ir skirtumų pripažinimo kultūrą. Šiuo metu kai kas kelia hipotezę, kad žmogaus asmens orumą garantuos radikalus lyčių skirtumų neutralizavimas, o tai kartu reiškia vyro ir moters sąjungos atmetimą. Šios hipotezės šalininkai, nebando kovoti su lyčių skirtumo negatyviomis interpretacijomis, bet nori pašalinti patį skirtumą, siūlydami praktikas, kurios daro jį nereikšmingu asmens ir tarpasmeninių santykių vystymuisi. Tokia „neutralumo“ hipotezė yra utopija.
Reikia drąsiai pasipriešinti bauginimams nukreiptiems prieš žmogaus gyvybės pradėjimą, aiškinimams, kad tai moters pažeminimas ir grėsmė bendram gėriui. Vyro ir moters sąjunga, pradedanti naują gyvybė, yra ne kliūtis humaniškumui, bet globaliniu mastu jį ginanti tvirtovė.
Savo kalboje Popiežiškosios gyvybės akademijos nariams, Pranciškus palietė ir kitas sritis, kuriose šiandien reikia gilesnės refleksijos ir didesnės tikinčiųjų iniciatyvos. Tai visų pirma gyvybės apsauga ir pažeidžiamo žmogaus palydėjimas per visą gyvenimą. Pasak popiežiaus, tam reikalingas etosas, kuriame būtų susigrąžintos atjautos ir švelnumo vertybės. Tai svarbu ir skirtingų kartų žmonių santykiuose. Reikia sugrąžinti pagarbą kiekvienam žmogaus gyvybės tarpsniui, reikia atrasti jautrumą skirtingiems žmogaus amžiaus etapams, ypač vaikystei ir senatvei. Visa tai, sakė popiežius, yra uždaviniai, kuriuos Bažnyčia visų pirma kelia atnaujintai Popiežiškajai gyvybės akademijai. (Vatikano radijas)
